Stai ir atejo ta diena...

Apie bloga skaiciau jau seniai, suzinojai, kas tai,- dar seniau, taciau tik dabar prisedau ir nusprendziau padaryti pirma irasa, i pirmaji savo bloga. Taigi, stai ir as, vaikinas, kuris raso tam, kad galetu tobuleti ir kad gerai praleistu laika. Zinau, kad rasymas, bet koks, kad ir dienorascio, labai lavina zmogaus gebejima gerai rasyti. Tai jau pats esu patyres, kai teko metus rasyti dienorasti tam, kad isgyvenciau. Is pradziu mintys pinesi, metesi padrikai, sakiniai rezgesi kazkokie trumpi ir netaisyklingi, taciau jau po pusmecio, ziurek ir kazka protingo sugebi pasakyti. Tai jau buvo seniai, senuju rasymu igudziu ne ka ir isliko. Todel ir nusprendziau pradeti vel rasyti, tik si karta, jau iseiti i platesnius vandenis. Noriu stebeti savo progresa, tuo paciu ir semtis nauju minciu bei ideju is kitu. Manau tai puiki terpe mano sumanymui igivendinti.