Kaip vargšai studentai olimpinį miestą stato. Part I

Vot eto to uroven uroven...


Linksma. Atvažiavau į sporto stovyklą! O galvojau "pahalinsiu" čia betonus maišydamas, šiupeliu mosuodamas ar dar kaip kitaip intelektualiai praktiką atlikinėsiu Rusiškoje kultūroje, kur pigi degtinė ir savita darbo kultūra. Apie ką aš čia? Nežinantiems - trumpas mano šios vasaros plano aprašymas.

Kaip ir kiekvieną vasarą atlikinėju praktiką statybos srityje, tik šį sykį nutariau tai padaryti turbūt mažiausiai prognozuojamoje ir tuo pačiu įdomiausioje pasaulio vietoje - Rusijoje, Soči mieste. Taip taip - ten pat, kur 2014 metais vyks žiemos olimpinės žaidynės. Maždaug tiek informacijos žinojau pats prieš čia atvykdamas. Tai tokia ta mano pradžia, turiu pasą su viza, traukinio bilietą ir kelionės tikslą - Sočis, o ką aš ten veiksiu, kas mus ten pasitiks, su kokia chebra aš ten važiuoju, ką reikės dirbti vaizduotė sunkiai išnešė. Sėdau į traukinuką su dar septyniais studentais iš VGTU ir visi vienas kito nepažinodami savo vasaros nuotykius pradėjom Vilniaus traukinių stotyje. Chebra maladiec, visi savi, paprasti, saviti, su savais "pričiūdais" ir bajeriais, kitaip sakant - statybininkai, darbo liaudis. Tradiciškai, kaip ir priklauso statybininkams, pažintį pradėjom prie alaus bokalo Minske, o baigėm Baltarusiškos degtinės ragavimu traukinyje, kuriuo keliavom nei daug, nei mažai - tik 40 valandų. Degtinės, aišku, pritrūkom, bet čia jau kita istorija.

Po ilgos kelionės atkeliaujam į Adler - miestą, kuris prijungtas prie Sočio, ir dabar skaitomas kaip Sočio rajonas. Nepertoliausiai, kaip supratau, statomos kalnų nusileidimo trasos ir visa infrastruktūra iki tos kalnuotos vietovės nusigauti. Mus pasitinka žavi blondinė rusaitė ir palydi iki autobuso, kuris mus nuveža į mūsų stovyklą, kurioje ir gyvensiu visą šią vasarą. Keletas faktų apie gyvenimo sąlygas:


Stovyką sudaro 4 gyvenamieji korpusai, talpinantys maždaug po 200-300 žmonių. Viena atskira valgykla su maža parduotuvėle būtiniausioms prekėms įsigyti. Sporto kompleksas su universalia aikštele, kur visi lošia ale vidaus futbolą, nes realiai tai ten yra aptverta kašio aikštelė. Šalia yra tinklinio aikštelė su nuskurusiu tinklu ir labai "chrenova" nutrypta žole, paskendusia smulkaus žvyro ir smėlio mišiny. Ir, aišku, kaip gi be "kačialkės", kur rimti vyrai rimtai sportuoja. Įranga made in Russia. 

Toliau apie patį gyvenimą: gevenam visi aštuoni šešiaviečiame kambaryje, tad patys įsivaizduojat, kokia pas mus ten geležinė tvarka... Laukiu nesulaukiu, kol išduos darbinę aprangą ir kasdien visi aštuoni grįžę "namo" po darbo draugiškai išmėtysim savo "specofkes" ir darbinius batus po kambarį, kur ir taip vietos neperdaugiausiai, o aromatai tiesiog kvieste kvies užeiti ir pailsėti po sunkios darbo dienos. Miegam ant labai patogių ir ypatingai žmogaus fiziologijai pritaikytų lovų, kuriose jautiesi vos ne kaip hamake. Ant tos lovos padėtas spyruoklinis čiužinys, kuris jau matęs ne vieną tadžiką, armėną ar dar kokį egzotiškesnį sunkiasvorį ateivį, tad tos spyruoklės taip šonus laužo, kad po pirmos nakties visi pabudom "labai" pailsėję. Kitą naktį jau vengėm miego, nes žinojom koks nepaprastai saldus miegas mūsų laukia. Norintiems išbandyti: į vonią (būtinai trumpesnę nei jūsų ūgis) pasidėkit spyruoklinį aplūžusį čiužinį ir pabandykit išsimiegoti. Aišku, mes nebūtume inžinieriai, jei tų lovų "nepatiuninguotume" - prisidėjom po čiužiniu visokių lentų, radom dar porą metalinių apsauginių bortelių nuo tos pačios lovos, tai dabar bent jau nebereikia sėdint miegoti. O prie spyruoklių priprantama. Na, tualetai, dušai, prausyklos tai nieko naujo, viskas kaip ir barake - bendri. Gal tik pradžiai tualetais nelabai džiaugėmės, nes čia vietoj klozeto - skylė, o kabinų durys nesirakina ir tualetinio popieriaus beveik nebūna, tad kai nepratęs prie tokių patogumų, tą gerenį reikalą brandini tiek, kad tenka ristele lėkt link išganymo.


Pradžioje minėjau, kad atvažiavau į sporto stovyklą, tai pastaroji savaitė taip ir atrodė, nes dirbt dar nepradėjom, ne visi darbo popieriai yra sutvarkyti, tad realiai pradėsim penktadienį arba pirmadienį, o iki tol tenka sėdėt čia. O čia gyvenimas puikus. Pabundi pusę devynių, nes pusryčiai baigiami išduoti pusę dešimtos, nueini valgyklon, ten persivalgai, tada dažniausiai eini vėl miegot iki pietų arba eini pasportuot. Kokį tinklinuką padaužai, chebra futboliuką paspardo, arba kokiom kortom ar galiausiai nueini į "kačialkę". O tada pietūs, po pietų vėl tas pats, tada vakarienė ir vėl sportuoji, o tada miegot. Vieną dieną iš viso fantastiškai praleidom: atsikėlę po pusryčių kažką ale paveikėm, tada papietavom ir visi aštuoni draugiškai smigom iki pat vakarienės. Pabudom ir, žiūrėk, vėl reik eit valgyt. Žodžiu, šiuo metu diena iš dienos užsiminėjam tuo pačiu: miegam, valgom, sportuojam, valgom, miegam - ir taip visą dieną. Peni mus čia nerealiai. Visada pirmam košės arba sriubos geras bliūdas, tada antram mėsos šmotas su bulvių koše arba makaronais, salotų kiek nori, ir kaip gi be kompoto? Net pusryčiam suvartai tokią porciją. Skrandžius pratampėm tiek, kad artėjant sekančiam valgymui tenka papildomai pasistiprinti iš savų resursų.




O bendrai paėmus, tai neturiu kuo skųstis. Gyvenam gražioj aplinkoj - kalnų properšoj, klimatas toks truputi tropinis, nes dažnai nulyja, o šiaip visą laiką tvanku. Gyvenam internacionalinėje bendruomenėje su visokiai tadžikais, uzbekais, armėnai, čečėnais, ukrainiečiais, baltarusiais, estais, latviais ir turbūt dar kažkuo, ko šiuo metu nepamenu. Pasitreniruoji rusų kalbą, jų kultūrą :) Daug sportuoji, gerai maitiniesi, jokių telefonų, jokio interneto, žodžiu - "lafa". Jaučiuosi kaip kokioj 5 klasėj, kai visą dieną praleisdavau kieme su chebra kažką aktyviai veikdamas. Nuo šio savaitgalio prasidės ekskursijos (į jas irgi nevežė, kol nėra darbo dokumentų), nuo kitos savaitės darbas, taip kad, viskas dar tik priešaky.




Dar pamiršau paminėti, kad čia pas mus galioja sausas įstatymas. Alkoholio oficialiai įsinešt negalima, nors realiai tai net nėra kur normaliai jo ir nusipirkt. Tai kas čia per Rusija?! O dėl kainų, tai alus mieste nerealiai brangus, vienas butelis nuo 5lt, jeigu nori kokio skanesnio tai siekia 7-9lt. Užtat degtinė čia tikrai pigi, net už pieną pigesnė. Tad nesistebiu, kodėl sakoma, kad Rusijoje žmonės išgeria daugiausiai alkoholio :)

Apie buitį, manau, jau kaip ir pakaks. Čia taip - vienu prisėdimu - sunku viską ir aprėpti, o, kalbant apie pačią Rusiją, tai kaip sakoma vienoj reklamoj: "umom Rasiju nipanet". Praleidom čia tik vieną savaitę, o vaizdų pamatėm išties įdomių ir netgi graudžiai juokingų, tokių kaip miestelio poliklinika, kuri atrodo kaip visiška lūšna, įspūdingi gatvės stulpų konstrukciniai sprendimai, ar, galiausiai, kaip chebra ką tik po kelio betonavimo sumąstė išbandyti jo tvirtumą ir paliko savo pėdų atspaudus vidur kelio. O jau kalbant apie naują statybą, tai patys matot, kokį tiesų geležinkelį nutiesė... 

Pačiame Sočyje statybų "maštabai" tai išties įspūdingi, viskas taip perrausta, taip iškasinėta, kad kai reikia važiuoti į miestą susidaro didelės grūstis. O statomi objektai savo dydžiu ir architektūra irgi kelia nuostabą. Infrastruktūra plėtojama irgi neregėtais mąstais, geležinkeliai, jų viadukai, viskas pastatyta pagal naujausias technologijas, ištisos kalvos nukasinėtos, išrausti tuneliai ir t.t. Tačiau apie tai gal kitame įrąše, kai turėsiu daugiau nuotraukų ir būsių viską apžiūrėjęs iš arti.