Saturday, July 24, 2010

True Miami


Manau jau gyvenu čia pakankamai ilgai, kad galėčiau parašyti šiek tiek daugiau apie tikrąjį Majamį. Po truputį šis miestas pradeda atskleisti savo tikrąjį veidą, kuris iš tiesų nėra jau toks....
Turėjau porą dienelių laisvadienio ir teko truputi paslampinėti šian bei ten po Miami Beach'a. Ėjau pagrindinėmis gatvėmis, kur didžiausi srautai žmonių, kur gražios, prabangios parduotuvių vitrinos, kabakai ir kitokios pramogos. Viskas atrodo gražu žmonės šypsosi, leidžia pinigus, linksminasi, ko daugiau ir norėti?
Užejau į knygyną pažioplinėti, galvojau, gal ką pasiimti paskaityti, bet nieko doro, kas kabintų, neradau. Tiesa tenai užėjau į skyrių apie užsienio šalis, lankytinas vietas, kur buvo ir Amerikos valstijos. Pasiemiau pavartyt knygelę apie Majamį,
kur buvo aprašytos "places to see in Miami", top 10 apsipirkimo vietų, top 10 muziejų, top 10 gražiausių gatvių, top 10.... whatever. Žodžiu reziumuoju, kad čia kaip turistui pasižiūrėti ir pamatyti miesto, kažko gražaus, ko nebūtų kitur nelabi yra. Daugeliu iš tų top 10 gatvių vaikštau kasdien, mačiau pora labiausiai lankomų ir dėmesio vertų objektų ir galiu drąsiai parekšti, kad čia nėra į ką pažiūrėt (nesupraskit klaidingai, kalbu apie kultūrinius objektus) nei architektūra gali Majamis pasigirti, nei istoriniu paveldu.Papasakojau, ka perskaičiau ir ką galvoju Ramunei, ji čia pernai buvo. Tai ji tik patvirtino mano įžvalgas ir dar pridūrė, kad tie patys muziejai nėra dėmesio verti, mat pernai buvo nuėjusi į "Miami science museum", kur tikėjosi rasti naujausių technologijų ir mokslo laimėjimų eksponatų, o rado tik 6klasės lygio ekspoziciją, kur aiškina, kas yra gravitacijos jėga, niutono dėsnius ir kitus papraščiausius dalykus, kuriuos paprastas mokinys jau seniai žino. Tačiau nėra čia viskas taip niūru ir tamsu, kaip aš čia dabar pasakoju.
Keletas lankytinų vietų, rajonas - little havana. Kubiečių kvartalas. Ši
siena viršuje, tai tiesiog jų grafiti apie asmenybes, kurių ilgisi vietinai gyventojai.

Majamis - miestas ne pasižiūrėti, o jį pajausti.
Taip čia brangus miestas - labai. Ir čia žmonės atvažiuoja leisti pinigų, kad patirtų naujus pojūčius, pramogas ir naktinį gyvenimą. Visi čia kaip ant podiumo, ypač tai pasijaučia savaitgaliais, kuomet chebra atvaro čia siausiti. Atvažiuoja su nerealiomis mašinomis pradedant tiuninginiais mustangais (kurių aš labai nemėgstu) ar camaro, baigiant bentleys, lambordžiniais ar ferariais. Gražu pažiūrėt ir pavarvint seilę, kuomet miesto gatvėmis kokie du lambordžiniai deda dragą, kurių viename sėdi pora ledinių blondinių, kitame kokie šiaip pacaniokai :) Kasdien tokio vaizdelio nepamatysi. Taigi kaip ir sakiau čia visi kaip ant podiumo vaikšto, brendiniai drabužiai, naujausios mados, blizgesys, pomapstika. Tik visa bėda, kad aš studenčiokas ir nei mašinos nei guči ar versači drabužiu ner :( Bet nebūtume lietuviai, jei ko nors nesugalvotume :)
`
Šis gražuolis vieną vakarą stovėjo prie mūsų namo durų. Negalėjau nenufotografuot :)

Vakar buvau klube. Kažkaip net neapsiverčia liežuvis sakyt klube. Žodžiu, žinot kai būna nueini kur ir nuo reginio net uzgniaužia kvapa? Ir negali patikėti, kad iš tiesų tu esi čia? Tai lygiai taip pat jaučiausi vakar. Įėjau ir buvo tiesiog "Vau.....!". Nesugalvoju žodžių išreikšti savo nustebimui ir savo emocijom, per kurias teko pereiti vakar. Juokėmės, kad esam kaip vaikai saldainių parduotuvei, kur visko norėtum, bet negali. Kazkaip aš čia ne kaip pradėjau pasakojimą apie vakar vakarą :)
Žodžiu vakarą pradėjom lietuviškai, nusipirkom gėrimų parduotuvėje ir nuėjom apšilimo daryt į paplūdimį. Apšilimas kaip apšilimas, niekas nežinojo, kur tiksliai einam, chi chi cha cha ir pajudėjom mūsų tikslo link - "DELANO" :) Pasirodo čia tokiu pavadinimu viešbutis :) Jau prie įėjimo pajautėm, kad čia bus kažkas, nes kaip ankščiau minėjau chebra rinkosi, kaip aš vadinu, "porsh(e) people" Mašinos nerealios, "atkutiūrinės", raudonas kilimas, apsauga rafinuota, visi mandagūs, žodžiu viskas kvepia prabanga. Kas taip užgniaužė kvapą tai vidaus interjeras, atmosfera, muzka, žmonės, žodžiu viskas. Tik įėjus pro duris atsiduri neįtikėtinoje salėje: lubos aukštos paremtos įspūdingo dydžio kolonimis, tarp kolonų pakabintos baltos užuolaidos, kurios sukuria naujas, jaukias erdves, kurios užpildytos staliukais, baltais minkštasuoliais Visur dega žvakės, padavėjai nuo galvos iki kojų balti, nešioja kokteilius, muzika pusiau lounge'inė pusiau šokių, tolėliau stovi senoviškas poolo stalas (porą partijų paskui sumetėm). Žmonės čia apšilinėja, kas jau šoka, bendrauja. Perėjus visą salę (kuri man pasirodė labai ilga) ir išėjęs į lauką atsiduri prie didžiulio baseino, kuris labai skoningai apšviestas o aplink jį vėl gi baltos lovos/sėdėjimo vietos, kur porelės gali patogiai išsidrėbti ir gerti kokteilius, o didesnės kompanijos tilptų susėsti. Dalis baseino negili, vandent ten šięk tiek virš pedos kaulioko ir jame padetas mažas staliukas, kur gali atsisėsti ,tiesa daug vargo, nes su batais gi nelipsi :) nors atsirado, kas nepatingėjo nusiauti :) Po visa ta nuostabia erdve, rūsy buvo ir klubas, į kūrį turėjom kažkokias korteles (iš kur jos neklauskit, nežinau), su kuriom mes į ji patekt galėjom nemokaimai, bet jau tokio didelio įspūdžia nebepaliko, nei muzika nei aplinka neprilygo tam, ką matėm prieš tai, tad per daug ir neišsiplėsiu apie jį. Žodžiu atmosfera pasakiška, dar iki dabar negaliu pamiršti tos vietos, o perteikti žodžiais man įspūdį sunku. Gaila neturėjau savo foto aparato, nes galvojom, kad ten klubas ir gali nįleisti su juo, bet sakėm būsinai ten grįšim pasifotografuoti kitą kartą. Gaila tik, kad ta vieta ne mūsų nosei, ten jau chebra solidi, retam kuriam mažiau nei 30 metų ir dauguma dar net vyresni, kainos kaip supratot irgi ne mum :) Tačiau nueit pažiūrėt ir pajausti tą atmosferą yra kažkas.